Nusprendžiau pasisakyti ir aš...
Stengsiuosi labai neišsiplėsti...Prieš pusę metų ir mane "aplankė" tokios naujienos. Situacija kažkiek ir panaši, kažkiek ir skirtinga... Tėvo neturėjau niekada (esu jį mačiusi girtą gulintį gatvėje ir tiek) - iki 14os metų mane augino tik mama padedama močiutės, o kai man buvo 14 mamą pakirto liga ir jos netekau... Taigi mano globėja tapo močiutė ir jos vyras. Baigiau mokyklą, šiaip ne taip ir universitetą... Studijų metais pasitaikė keletas vienos nakties nuotykių, tarp draugių vis pasišnekėdavom "o kas jeigu?...". Aš buvau tvirtai įsitikinus, kad jeigu saugomės tai nieko ir nenutiks, o tuo pačiu ir buvau nusistačius prieš abortus... Tuo metu nenutiko, tačiau vienos nakties nuotykio dalyvis pasiliko mano gyvenime. Atsirado meilė, ateities svajonės, o ne už ilgo ir II juostelės nėštumo testuke...
Mūsų draugystės močiutė nepalaikė, ieškojo dingsčių kokiu būdu "atvesti" mane į protą, neva "aš dar nesubrendusi" ir t.t.... Taigi pamačius II juosteles džiaugsmo tikrai nebuvo, nors prieš tai svajojau apie vaikutį... Buvau lygiai taip pat išsigandus kad jau pastojusi gerokai uždalyvavau keliuose baliukuose, nemažai rūkiau..Galvoje vis kirbėjo mintys kaip reaguos aplinkiniai, kad aš dar per jauna (šiuo metu man 23) , manęs dar daug visko laukė ateity, o dabar...rodos viskas aplinkui griūna.. Pradėjau galvoti apie abortą.. Kadangi kelias dienas su SB negalėjome susitikti, pasakiau jam naujieną telefonu, nei didelio džiaugsmo, nei nusivylimo ženklų nesulaukiau... O man sulyg kiekviena minute vis didesnės abejonės, vis labiau į galvą lindo mintys kad gimdydama susigriausiu sau gyvenimą... Sėdėjau namie ir žliumbiau, džiaugdavausi jeigu tik pavykdamo užmigti ir pailsėti nuo visų munčių. Deja, prabudus laukdavo tas pats - gyvenimas nepasikeitė, situacija tokia pati... Kai MB pamatė kokia vis dėlto mano reakcija, pasakė kad palaikys bet kokį sprendimą, tačiau giliai viduje bijojau kad nepalaikysiu pati savęs po aborto ir ką nors pasidarysiu... Taigi išvada - jeigu noriu gyventi pati,reiškias to nusipelnė ir mūsų žirniukas.
Iki pat trečio mėnesio galvojau,kad jeigu kartais kas nors negero kruopytei nutiktų, reiškias taip buvo lemta. Dabar be galo džiaugiuosi, kad vaikutis kaip nujausdamas stengėsi kuo greičiau augti, rodos jis pats net ir mūsų finansinius reikalus pasuko geresne linkme, probemos, kurios tuo metu atrodė neišsprendžiamos dingo savaime, o dabar, kai vaikelis be perstojo stuksena kojytėmis ir rankytėmis pilvuke, mano sąžinę griaužia tik vienas dalykas - "kaip aš drįsau abejoti jo galimybe gyventi, kodėl nuo pat pirmų dienų juo nesidžiaugiau ir t.t" Visą tai stengsiuosi išpirkti savo begaline meile ir rūpesčiu...
Ką patarti šiuo atveju - nežinau...Manau visi turime teisę gyventi, taip pat ir nauja gyvybė, tačiau realybė yra tokia, kad vis dėlto tų mažųjų gyvybes dažnai lemia ne likimas, o tėveliai...
Bet kokiu atveju,moteris turi teise rinktis. Ir ne vienas zmogus neturi teises smerkti bet kokio jos pasirinkimo. Pavyzdziu aplink yra visokiu,bet savo gyvenima statome tik patys ir tik mes ji nugyvensim. Autorei tik stiprybes ir geros sveikatos 
QUOTE(egliauskaite @ 2012 02 08, 22:13)
Bet jusu istorija kitokia, jus turejote specialybe, kuri yra pamatas savarankiskam gyvenimui, jus buvote vyresne. Si mergina yra absoliuciai viena, bent siuo momentu.
Kad ir koki sprendima priimtumet nebus lengva. Apie visas ismokas man panasu i sapaliones, net jas gaunant jaunai mamytei bus labai sunku , o ka jau kalbet apie studijas. Svajones apie medicina teks palaidot bent keliems metams, nes cia ne vadyba studijuot laisvo laiko nera niekam, ka jau kalbet apie vaikelio auginima be niekeno pagalbos. Ir zinoma labai tikiuosi, kad paskui netektu kaltint ir gailetis del neissipyldziusiu svajoniu.
BET jeigu spendimas butu gimdyti, ilgainiui pastebesit, kokia stipria asmenybe tapot to vaikelio deka, nes auginot ji itin nepalankiomis salygomis ir viska iveikus jums uzaugs sparnai ir zinosite, kad galite iveikti bet kokius sunkumu. Taciau iki tol teks praeit pragara, kad ir kaip bebutu gaila.
Labas, buvau panasioj situacijoj, todel uzjauciu kad pakliuvai i ja, bet noreciau tik pasiulit, kad atsakytum pati sau, ko TU pati istiesu labai labai nori
QUOTE(Moonte @ 2012 02 08, 17:38)
Be komentaru.
Ar siam pasauly kas be nuodemes, sakyk?
Kodel gi be demes tik rodomes sakyk?
As blogas, o tu man uz tai piktu atmoki,
Ar nesame abu vienodi mes, sakyk?
Omaras Chajamas.
Ar siam pasauly kas be nuodemes, sakyk?
Kodel gi be demes tik rodomes sakyk?
As blogas, o tu man uz tai piktu atmoki,
Ar nesame abu vienodi mes, sakyk?
Omaras Chajamas.
moonte, eilerastis nuostabus. issisaugosiu ji. bet prie ko cia demiu rodymas? nieks nieko nerodo, nieks nieko NETEISIA, as ginu autore, kiti leido pasvaicioti apie jos nebranduma ir ziauria finansine padeti.
QUOTE(Echmėja @ 2012 02 05, 22:10)
na autore maotsi kad likus likus viena prradejai kurvaut,tai ir prisidirbai 
darykis aborta negriauk gyvenimo tam vyrui o svarbiausiai pati sau,juk vienai auginti vaika yra sunku,o ir tai ka vaikui pasakysi kai paklaus kodel nera tevelio?o su teciu 3 kart pasidulkinau poto muilu nusiploviau ir va tu taip atsiradai.nu ziauru tad negriauk sau gyvenimo darykis aborta ir megaukis savo jaunyste susirask artima zmogu ir su juo planuo seima,o ne tokius netyciukus,poto tokiems netyciukas sunku buna aukti,galvok ne paie save bet apie vaika jog jam butu sunku
Papildyta:
na jei sumus pilnametis tai kodel turi padeti pinigais paremti ta panele?uz tai kad buvo vienos nakties nuotykis????ajei as atsidurciau tokio situacijo kad sunus pilnametis ir uzstato vaikai kazkokei vienkartiniai tai tikrai neremciau nei parama nei kazkuo kitu budu. na ir kas kad kraujas vienodas man but dzin.
darykis aborta negriauk gyvenimo tam vyrui o svarbiausiai pati sau,juk vienai auginti vaika yra sunku,o ir tai ka vaikui pasakysi kai paklaus kodel nera tevelio?o su teciu 3 kart pasidulkinau poto muilu nusiploviau ir va tu taip atsiradai.nu ziauru tad negriauk sau gyvenimo darykis aborta ir megaukis savo jaunyste susirask artima zmogu ir su juo planuo seima,o ne tokius netyciukus,poto tokiems netyciukas sunku buna aukti,galvok ne paie save bet apie vaika jog jam butu sunkuPapildyta:
na jei sumus pilnametis tai kodel turi padeti pinigais paremti ta panele?uz tai kad buvo vienos nakties nuotykis????ajei as atsidurciau tokio situacijo kad sunus pilnametis ir uzstato vaikai kazkokei vienkartiniai tai tikrai neremciau nei parama nei kazkuo kitu budu. na ir kas kad kraujas vienodas man but dzin.
matosi ,kad labai jau viskas jums dzin
manau padorūs busimi seneliai tikrai remtų savo ateinantį anūkėlį, kad jis vienos nakties nuotykis juk nepasidaro nuo to ne toks tikras anūkas
nesuprantu iškur tiek piktų žmonių
Keisčiausia tokiose temose yra tai, kad daugelis kalba ne objektyviai, o tik iš savo varpinės. O galiausiai dėl to dar susipjauna, nes MANO TIESA TIESESNĖ. Sprendimas gimdyti ar ne labai sudėtingas ir čia nederėtų remtis savo jausmais ir baimėm, kas bus, jeigu bus - kad ir kokį sprendimą priimsite, tikrai su tuo susigyvensite ir nesigailėsite savęs visą gyvenimą. Nuspręsite gimdyti - tikrai rasite būdų, kaip vaikelį užauginti (nežinia, kokiomis sąlygomis - galbūt gyvensite nepritekliuje ir iš jo neišsikapstysite, o galbūt jau rytoj nusišypsos neregėta laimė, - gyvenimas kupinas staigmenų). Nuspręsite negimdyti - tikrai neslėgs kaltė visą gyvenimą, nebent pati mėgausitės ta agonija ir norėsite save ėsti, apskritai, man tai atrodo pats kvailiausias argumentas prieš abortą. Visų istorijos yra skirtingos ir likimo vingiai mums nežinomi, tačiau visuomet galima numanyti labiausiai tikėtiną variantą. Tiems, kurie turi į ką atsiremti, net jeigu finansinė situacija prasta, daug lengviau ištverti ir išsikapstyti. Kai nėra į ką atsiremti, viskas tampa labai komplikuota. Pagalvokite realiai - jeigu priimant tokį sprendimą nėra tvirto ramsčio, tai kokia tikimybė, kad tas ramstis bus sprendimą įgyvendinant?
QUOTE(floozie @ 2012 02 10, 01:13)
Keisčiausia tokiose temose yra tai, kad daugelis kalba ne objektyviai, o tik iš savo varpinės. O galiausiai dėl to dar susipjauna, nes MANO TIESA TIESESNĖ. Sprendimas gimdyti ar ne labai sudėtingas ir čia nederėtų remtis savo jausmais ir baimėm, kas bus, jeigu bus - kad ir kokį sprendimą priimsite, tikrai su tuo susigyvensite ir nesigailėsite savęs visą gyvenimą. Nuspręsite gimdyti - tikrai rasite būdų, kaip vaikelį užauginti (nežinia, kokiomis sąlygomis - galbūt gyvensite nepritekliuje ir iš jo neišsikapstysite, o galbūt jau rytoj nusišypsos neregėta laimė, - gyvenimas kupinas staigmenų). Nuspręsite negimdyti - tikrai neslėgs kaltė visą gyvenimą, nebent pati mėgausitės ta agonija ir norėsite save ėsti, apskritai, man tai atrodo pats kvailiausias argumentas prieš abortą. Visų istorijos yra skirtingos ir likimo vingiai mums nežinomi, tačiau visuomet galima numanyti labiausiai tikėtiną variantą. Tiems, kurie turi į ką atsiremti, net jeigu finansinė situacija prasta, daug lengviau ištverti ir išsikapstyti. Kai nėra į ką atsiremti, viskas tampa labai komplikuota. Pagalvokite realiai - jeigu priimant tokį sprendimą nėra tvirto ramsčio, tai kokia tikimybė, kad tas ramstis bus sprendimą įgyvendinant?
o man keisciausia, kad kai kurie ateje pasakyti SAVO objektyvia, butinai pabres, kad jis yra daug geresnis ir auksciau stovi uz kitus pasisakancius, tegul pjaunasi- ar ne taip kartais gimsta tiesa? is kieno varpines kalbeti? gal is jusu? protingas zmogus is tu "pjautyniu" issirinks kas jam bus tinkama ir priimtina.
p.s. pjautynese nedalyvauju, nors diskusija seku. ir siaip man nepatinka saldzios temos.
QUOTE(floozie @ 2012 02 10, 01:13)
Keisčiausia tokiose temose yra tai, kad daugelis kalba ne objektyviai, o tik iš savo varpinės. O galiausiai dėl to dar susipjauna, nes MANO TIESA TIESESNĖ. Sprendimas gimdyti ar ne labai sudėtingas ir čia nederėtų remtis savo jausmais ir baimėm, kas bus, jeigu bus - kad ir kokį sprendimą priimsite, tikrai su tuo susigyvensite ir nesigailėsite savęs visą gyvenimą. Nuspręsite gimdyti - tikrai rasite būdų, kaip vaikelį užauginti (nežinia, kokiomis sąlygomis - galbūt gyvensite nepritekliuje ir iš jo neišsikapstysite, o galbūt jau rytoj nusišypsos neregėta laimė, - gyvenimas kupinas staigmenų). Nuspręsite negimdyti - tikrai neslėgs kaltė visą gyvenimą, nebent pati mėgausitės ta agonija ir norėsite save ėsti, apskritai, man tai atrodo pats kvailiausias argumentas prieš abortą. Visų istorijos yra skirtingos ir likimo vingiai mums nežinomi, tačiau visuomet galima numanyti labiausiai tikėtiną variantą. Tiems, kurie turi į ką atsiremti, net jeigu finansinė situacija prasta, daug lengviau ištverti ir išsikapstyti. Kai nėra į ką atsiremti, viskas tampa labai komplikuota. Pagalvokite realiai - jeigu priimant tokį sprendimą nėra tvirto ramsčio, tai kokia tikimybė, kad tas ramstis bus sprendimą įgyvendinant?
Sutinku..
O šiaip, Lady, susiimk ir neisterikuok perskaičiusi neigiamus komentarus. Niekada nebūna tik UŽ į vienus vartus.
O atsakant į Tavo pirmąjį post'ą.. Dar ne tokiom sąlygom pagimdo ir išlaiko. Susitvarkytum ir Tu.
Temos autorei siūlau pasižiūrėti filmą Sarah's Choice
Pasakysit - naivu...gal kažkiek, bet net ir filmas gali pakeisti mūsų gyvenimą ar likimą
Sėkmės autorei priimant teisingą sprendimą
Pasakysit - naivu...gal kažkiek, bet net ir filmas gali pakeisti mūsų gyvenimą ar likimą
Sėkmės autorei priimant teisingą sprendimą
Taip.. Tas filmas nneblogas.. 
ir aš siiūlau pažiūrėti.
ir aš siiūlau pažiūrėti.
kažin kur tokį filmą rasti
