QUOTE(**Leila** @ 2012 02 14, 14:44)
Jus tik
neaiskinkit ka man daryti.
O del palaikanciu zmoniu, tai jie su tokiais patarimais nuo saves nusikrato ale problema.
Normali mociute, butu pasakius kitaip ir padejusi kuo galedama, o ne tokius patarimus dalintu jaunai merginai.
Kadangi autores dusia nera supuvusi (kaip ne kaikuriu), nors ir nelengvas jos gyvenimelis, tai kaip jus manot, ar po sio aborto, kai tures kita vaikeli nesugrauz saves galutinai? Kad vienam leido gyvent, o kitam ne????? Visa gyvenima save kaltins ziuredama i vaika ir svarstys, o koks butu tas buves? I ka panasus? ir t.t. Kaltins save, kad taip pasielge
Mieloji, vaikui besalygiskai geriau gyventi, nei mirti. Jis bus laimingas turedamas Tave
Sedziu ir mastau...
Kokia jus turite teise, cia postringauti apie senyva moteri, kuriai jau tuoj bus 80 metu, kuri uzaugino savo dukra, savo vaikaite...
Kai pati uzauginsite vaika tikru zmogumi, o ne tik pagimdysite, veliau savo vaiko paliktus vaikus, tuomet ir rasinekite. Siai mociutei reikia paminkla statyti. Mat normalumo eksperte atsirado.
Sakot autores dusia nesupuvusi, o jau jusu itariu, del to, kad pagimdete vaika tai auksine ir spinditi, turite teise spresti, kuris pasirinkimas geresnis?
Apsaugok viespatie nuo tokiu teisuoliu.
......
Siaip, postas buvo ne liepimas, o patarimas, bandymas prisbelsti iki sazines, itariu kuri pas jus raisa, ant vienos kojos. Jau gailescio jausmo, pagarbos, joje nerasta.
Tiek to, gyvenimas ir ne tokias pamoko, nezinot ko prisisnekat. Kai reikes srebti, prisiminsit. Linkiu nepakliuti i autores mociutes roges.