| QUOTE (gaziga @ 2004 08 03, 22:58) |
| Klausia tokio klausimo, net ir prasidejus gimdymui, ar saugojotes nestumo, kai pildo dokumentus. Atrodo, koks gi dabar skirtumas, gimdau ir tiek. O tuo metu dazniausiai vyras buna, jei atveza i ligonine, dalyvauja gimdyme. Siaip nelabai geras dalykas slepti nuo vyro, gali ir vaiko likimui tureti itakos..... Ar bandei issiaiskint, kodel jis nenori vaikuciu? |
Na va, ir as manau, kad klausia.
O siaip tai kokia itaka vaiko likimui galetu buti?
| QUOTE (paki @ 2004 08 04, 10:52) |
| Saari tu tikrai teisingai nusprendei, nepergyvenk ir lauk to mazo stebuklelio, o kai jis atsiras viskas susitvarkis. As budama tavo vietoje pasielgciau taip pat, net nedvejodama, man tureti vaika svarbiau uz viska ir net nesiruosiu del kazkieno "kvailu" atsiprasau uz issireiskima kaprizu jo atsisakyti, o veliau galbut neduok Dieve jo isvis nesusilaukti. |
Vat butent ir as priejau tokiu minciu. Nelengvai apsisprendziau. Nes tikrai niekada negalvojau, jog sis klausimas bus toks keblus ir man teks eiti pries savo idealus, t.y. as visada masciau, kad butent mes abu su mylimu zmogum nuspresim, kad norime vaikucio.
| QUOTE (paki @ 2004 08 04, 10:52) |
| Kasiopeja suprantu labai gerai ir tave, kad tu myli savo vyra ir jo nuomone tau svarbi, bet jei tu neturi problemu su vaisingumu, o tikiuosi taip ir yra, tai gali laukti. Bet jei problemu yra, arba spaudzia amzius, tai tada bent jau man, tai butu tiesiai sviesiai nusispjaut ant jo nuomones kada jis nori tureti vaika, o jei jam netinka ir jis nesupranta kaip tai TAU yra svarbu, tai ir tegu ciuozia i visas keturias puses, toks vyras bent jau man NEREIKALINGAS. Sorry us kategoriskuma ir jei ka izeidziau. |
Baisu, bet as jau imu irgi kartais pagalvoti, kad galbut mums nepakeliui, jei sitaip smarkiai skiriasi musu poziuriai vaiko klausimu... Ir tada daug kas tampa nebelabai svarbu. Netgi mylimo vyro nuomone.
Man juk ne 24 ir ne 28, man si rudeni sueis 34. Nebe tas amzius, kai pusmetis ar metai neatima sanso...
Man atrodo, kad nėra didelio skirtumo, ar moteris 'įkalbės' vyrą, ar pristatys jam faktą kaip blyną 
. Jei vyriškis gali ir nori turėti vaiką (tegul ne dabar, tegul kada nors vėliau), tai 9 nėštumo mėnesių užteks pakoreguoti planus ir suprasti, kad kada nors jau atėjo 
O jei jis nenori atveju, tai įkalbėti nepavyks, o pristačius faktą greičiausiai pabėgs. Arba bent jau atsiribos nuo vaiko. Bet jei moteris tikrai nori vaiko, tai su tokiu žmogumi jai ne pakeliui. Todėl geriau jau sužinoti tai anksčiau, nei laukti ir tikėtis, o po to nebegalėti vaikiuko turėti.
. Jei vyriškis gali ir nori turėti vaiką (tegul ne dabar, tegul kada nors vėliau), tai 9 nėštumo mėnesių užteks pakoreguoti planus ir suprasti, kad kada nors jau atėjo O jei jis nenori atveju, tai įkalbėti nepavyks, o pristačius faktą greičiausiai pabėgs. Arba bent jau atsiribos nuo vaiko. Bet jei moteris tikrai nori vaiko, tai su tokiu žmogumi jai ne pakeliui. Todėl geriau jau sužinoti tai anksčiau, nei laukti ir tikėtis, o po to nebegalėti vaikiuko turėti.
| QUOTE (vobla @ 2004 07 09, 12:01) |
xi xi xi- jums tik atrodo, kad tai jūs kažką sprendžiat ar planuojat- iš tiesų tai lialius nusprendžia laikas jam jau į pasaulį ar ne...  nelaikas- neprisišauksi, laikas- nebesustabdysi  |
Jūs, kiek suprantu, dar jaunos, o mano amžius gresmingai kasmet artėja prie 40m. ir laikas senka, o vaikas tik vienas. šie mano argumentai vyrą įtikino, tačiau leliai iš dangaus tik juokiasi, matyt dar nelaikas, o gal jau per vėlu?
Vyras būtinai turi dalyvauti sprendime, juk jis gali vartoti vaistus ar alų ir pan. kas įtakoja būsimo vaikelio sveikatą. Maniškis, kai neplanavom ir būdavo užsilaikymai, labai pergyvendavo dėl to.
Mano nuomone, kad spresti turetu abudu. Nes ir vyras , ir moteris turetu tam buti moraliskai pasiruose. Bent jau taip yra mano atveju.
O va sesers atveju buvo taip: apsivede jie tik del vaikelio. Is pradziu jisai net girdet apie ji nenorejo. Bet kai vaikelis paugejo iki metuku, tai dabar jau daugiau jam skiria demesio. Jau jo ilgisi, kai isvaziuoja kur toliau.
Bet jei moteris tikrai to nori, manau galima ir vyra ikalbeti, mano tai pirmaisiais santuokos metais net galvoti nenorejo apie vaikus. O va antraisiais, kai pamate kad tai vienam is draugu, tai kitam gimsta vaikai, pats paziurejo ir uzsinorejo...
O va sesers atveju buvo taip: apsivede jie tik del vaikelio. Is pradziu jisai net girdet apie ji nenorejo. Bet kai vaikelis paugejo iki metuku, tai dabar jau daugiau jam skiria demesio. Jau jo ilgisi, kai isvaziuoja kur toliau.
Bet jei moteris tikrai to nori, manau galima ir vyra ikalbeti, mano tai pirmaisiais santuokos metais net galvoti nenorejo apie vaikus. O va antraisiais, kai pamate kad tai vienam is draugu, tai kitam gimsta vaikai, pats paziurejo ir uzsinorejo...
As ir manau kad abiem ir norėti ir plannuoti vaikelį yra ideliausiai ir geriausiai .
Bet jei moteris nori gali imtis visokių gudrybių (psichologinių) kad pakeisti vyro nuomonę.
Nors jei vyras nenori vaikų nežinau ar ištikro jis myli tą moterį su kuria nutarė kurti šeimą (čia mano nuomonė). Jei mano vyrs nenorėtų tikrai galvočiau kad manęs nemyli ir kad nėra tikras dėl mūsų abiejų ateities . Ir tegu nesiteisina kad dar neuždirba daug ar nėra normalaus būsto . Mano vyras jau antrą tik pažinties dieną kažką pradėjo užuolankom apie vaikus .
Po vestuvių nedavė ramybės -aš spyriojausi .
Va dabar kai po pusę metų planavimo ne vietoj pastojau ir po operacijos eina 6 mėn. kai negaliu pastoti , kai tiek praverkta , nusivilta , va ir galvoju kad geriau jis mane butų gudrumu paėmęs , piliulės saldainiais pakeitęs
, gal jau dabar būčiau 
ar net turėčiau .Vat tau ir nežinau kaip čia geriau
Na ir as visada maniau ir manau iki siol, kad vaikelio pradejima turi spresti abu sutuoktiniai. Bet mano atveju tai visiskai nesuveikia, nes noriu tik as, o vyras labai patenkintas, "aukledamas" katina. As tai ta katina baigiu nukamuoti beglostinedama, nes tokiu "glamoniu" gyvuliukas nesupranta, ka suprastu vaikiukas. Nebevartoju as jau visa menesi KT slapcia, bet va, pasidariau testa ir matau, jog neuzkibo. Labai gaila. Nereikia manyti, jog sis mano vienos apsisprendimas pastoti neguli man ant sirdies, kaip sunkus ir apmaudus akmuo. Meginsiu vel kalbetis su vyru. Nors vilties ji perkalbeti jau seniai nebeturiu. Vis dazniau imu pagalvoti apie issiskyrima, galbut isties mums nepakeliui. O meile? - nezinau, kurioj vietoj jinai pas mano vyra, kad leidzia man taip kankintis.
Rina, kokias psichologines gudrybes turi omeny? Mano fantazija visiskai issekusi. 
Rina, kokias psichologines gudrybes turi omeny? Mano fantazija visiskai issekusi.
Saara, nepergyvenk, testai ne visuomet is karto parodo. O jei ir nepavyko si menesi, tai kita pavyks. Galiu tik isivaizduoti, kaip tau sunku...
Sumaniau prisijungti prie jusu kadangi mano problemele irgi yra panasi .Niekaip nepavyksta susilaukti vaikiuko 
Mano vyras sutinka su ta mintimi kad jau butu gerai ir nesisaugojam(nors kazkada as jam irgi nesakiau kad negeriu KT ir kai vistiek nieko neisejo teko prisipazint)Aciu Dievui jis man atleido tik tas klausimas KODEL MELAVAI buvo labai didele geda.Bet viskas kaip ir praejo as norejau vaiko o jis tam nesipriesino sake bus tai bus .Nors is akiu matau kad jis irgi nori leliuko nes labai myli mazus vaikus.Tik niekaip nesugeba nueiti isitirti spermos,o man jau atsibodo ji spaust nezinau ka man daryt?
Mano vyras sutinka su ta mintimi kad jau butu gerai ir nesisaugojam(nors kazkada as jam irgi nesakiau kad negeriu KT ir kai vistiek nieko neisejo teko prisipazint)Aciu Dievui jis man atleido tik tas klausimas KODEL MELAVAI buvo labai didele geda.Bet viskas kaip ir praejo as norejau vaiko o jis tam nesipriesino sake bus tai bus .Nors is akiu matau kad jis irgi nori leliuko nes labai myli mazus vaikus.Tik niekaip nesugeba nueiti isitirti spermos,o man jau atsibodo ji spaust nezinau ka man daryt?
| QUOTE (Saara @ 2004 08 18, 15:09) |
| Na ir as visada maniau ir manau iki siol, kad vaikelio pradejima turi spresti abu sutuoktiniai. Bet mano atveju tai visiskai nesuveikia, nes noriu tik as, o vyras labai patenkintas, "aukledamas" katina. As tai ta katina baigiu nukamuoti beglostinedama, |
Atsipalaiduok, atsipalaiduok ir dar karta atsipalaiduok!!!! Neuzkibimas is pirmo menesio - nieko nuostabaus. Palik viska Dievo valiai. 34 - tikrai jau laikas pirmajam. Nera nieko baisiau, kai sirdis jau pritvinksta meilei, o jos nera kam dovanoti. As tavo vietoje be jokios grauzaties nustociau gert kontraceptikus ir bandyciau pastoti. Visos noretumem, kad tai butu abieju tevu bendras sprendimas, bet pasizvalgyk kiek aplinkui gimsta netyciuku net ir siais laikais ir gimsta jie ne maziau laukiami ir mylimi. Nepabijociau netgi pasilikti rezultate viena su vaiku ant ranku. Vyra galima ir kita susirast, o be vaiku gyventi - gryna kancia.
As manau,kad idealiausia butu abiems nuspresti ar jau laikas tureti leliu,taciau juk buna ir isimciu... Pati pradejau noreti leliaus labai anksti, bet mano vaikina tokios mintys laaabai gasdino. Jeigu buciau neatsizvelgusi i jo nuomone, seniai butume maziuka tureje(as taip manau), nes uz apsisaugojima buvau atsakinga as ir ji apgauti butu buves vienas juokas. Taciau taip norejosi,kad ir jis to trokstu taip pat kaip as 
.As islaukia ta laika ir dabar jau abu (jau vede) svajojame apie leliu 
, bet va leliui,matyt, atsibodo laukti kol jo abu uzsimanysime ir neskuba ateiti (jau pusmetis be rezultatu ) Ir dabar galvoje knibzda: va,jei buciau kazkada "apgavus" 
.As islaukia ta laika ir dabar jau abu (jau vede) svajojame apie leliu , bet va leliui,matyt, atsibodo laukti kol jo abu uzsimanysime ir neskuba ateiti (jau pusmetis be rezultatu ) Ir dabar galvoje knibzda: va,jei buciau kazkada "apgavus"
nu nepykit kai kurios, bet as isimciu nematau, turi noret abu. Isimtis gali buti tik sveikata, pvz daktarai rekomenduoja tureti
o vat jei butumet kazkada apgave, dar nezinot, kaip vyras butu sureagaves, juk kai butumet jautesi, jei jus nebutumet pasiruose ir taip vyras jus apgautu
i tai yra tik mintys, kad GAL tada butu pavyke, jei butumet apgave. As tai nenoreciau buti gimusi, kai pvz mano tetis manes nelauke
turi noret abu. Isimtis gali buti tik sveikata, pvz daktarai rekomenduoja tureti o vat jei butumet kazkada apgave, dar nezinot, kaip vyras butu sureagaves, juk kai butumet jautesi, jei jus nebutumet pasiruose
ir taip vyras jus apgautui tai yra tik mintys, kad GAL tada butu pavyke, jei butumet apgave. As tai nenoreciau buti gimusi, kai pvz mano tetis manes nelauke
