Aš prieš bėgimą padarau kelis gilius įkvėpimus per nosį ir iškvėpimus per burną ir tada jau bėgdama taip pat įkvepiu per nosį, iškvepiu per burną, na kartais grynais per burną kvėpuoju. ir man taip gerai; manau, kad vien per nosį įkvėpt ir iškvėpt nepavyktų. o dėl slogos, tai jos neturėjau jau kelis metus (vienkartinis nosies išpūtimas po sporto nesiskaito - manau tai tiesiog išsivalymas takų...)
Beje, šiuo metu skaitau Murakamio "Ką aš galvoju, kai galvoju apie bėgimą". paprasta knyga. nemažai rašo apie jo, kaip rašytojo gyvenimą, bet yra ir gerų minčių apie bėgimą. Patiko tai, kad su raumenimis reikia tarsi kalbėtis "jūs turit dirbti", neduoti jiems tinginiaut, nes prie tinginio pripranta, o prie darbo irgi galima pripratint. dar kažkuri mintis patiko, bet nepamenu. po to laukia kita knyga, lygtai Staškevičiaus ar kaip ten, sakė, kad ten daugiau praktinių patarimų.
ok, baigiu, žadėjau trumpai rašyt, o kiek prirašiau

geros dienos, bėgikės:)
