QUOTE(Montekrista @ 2011 06 13, 14:22)
vot nesutiksiu niekaip. Vėlgi-meilė vaikams.
Meilė vaikams kitokia juk. Meilė vyrui/moteriai paprastai neatsiejama nuo geismo, kūniškumo, o su meile vaikams ar tėvams, draugams to nėra. Tai vienas skirtumų.
Vaikas augdamas visko dar tik mokosi, todėl kažką darydami mes paprastai įvardijam tai žodžiu (vaikas rėkia, mes įvardijam pyktį, nuoskaudą; vaikas ašaroja, mes įvardijam liūdesį, vienatvę ar netektį), tarp viso to gali būti ir meilė. Nors aš kažkodėl nemanau, kad vaikas, apgaubtas pakankamu kiekiu dėmesio, rūpesčio, auklėjimo, labai pasigestų nuolatinio kartojimo, kaip jį mylime. Tiesiog mes, tėvai, patys norime tai sakyti.
Lygiai taip pat kitiems suaugusiems (tėvams, draugams) mes būtent veiksmais parodome, kaip juos mylime, rūpinamės. Net ir būdami kitame žemės pusrutulyje mes mylimiems skambiname, klausiame, linkime - skambutis tampa "meilės" veiksmu (juk nesidomime tais, kurie mums nerūpi, o dar taip dažnai), tada tenka viską perteikt žodžiais. Tačiau šie būtų niekas, jeigu mes nebūtume patyrę meilės kita, ne žodine forma? Būtent todėl aš nesuprantu internetinių meilių, kur nematę, nebendravę, o jau myli ir svaigsta, miršta.
O kodėl tu nesutinki?