Įkraunama...
Įkraunama...

Kai per dažnai sako "myliu" ....

QUOTE(juzė @ 2011 06 10, 23:05)
Nežinau. Nei dėl vieno vyro praradimo dar mirt nesinorėjo.
O jei kalbėt apie vaikus, tai ta linkme man sunkiai galvojasi, o tuo labiau kalbasi.
Tik tiek, kad žmonės ir tai kažkaip išgyvena... vadinasi meilė gyvenimui - nugali (nors čia jokios rungtynės).

tas tai taip, nugali, bet instinktyviai, mintyse....Kas ten vyksta.
Atsakyti
Aš tikrai nesutikčiau, kad meilė yra baimė prarasti. Vėlgi greičiau tai priskirčiau tik perdėtam susižavėjimui, kur kraštutinis atvejis yra priklausomybė nuo žmogaus, tame tarpe ir baimė prarasti. Manau, tikra nuoširdi meilė neatsiejama nuo noro, kad mylimas žmogus būtų laimingas, kartais net ir atskirai nuo mūsų. Taigi, čia nėra baimės prarasti.
O apie vaikus kita kalba. Žinoma, mes ir mylim, ir nenorim prarasti, bet tai nėra tas pats.
Atsakyti
QUOTE(mylimuke @ 2011 06 13, 00:27)
Manau, tikra nuoširdi meilė neatsiejama nuo noro, kad mylimas žmogus būtų laimingas, kartais net ir atskirai nuo mūsų. Taigi, čia nėra baimės prarasti.

Aš irgi taip galvočiau, bet tokiam nuoširdžiam jausmui išjausti, ar nereikia kartais drąsos perlipti per save?
Ir ar tokiais atvejais dažnai kartojami žodžiai - jausmų prisipažinimai netampa beprasmiški?
Atsakyti
yra tokiu zmoniu, kurie garsiai saukia, kad myli, taciau istikruju net nera patyre sito jausmo
Atsakyti
QUOTE(severa @ 2011 06 13, 08:16)
yra tokiu zmoniu, kurie garsiai saukia, kad myli, taciau istikruju net nera patyre sito jausmo

Gal ir yra, bet kita vertus, balsu ištarti, jausmą išreiškiantys, žodžiai paties jausmo nepaneigia juk?
Ta prasme, kad negalim žinoti, kaip tam, kuris šaukia, iš tikrųjų yra. Gal jo meilė tiesiog šiek tiek kitokia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo juzė: 13 birželio 2011 - 07:31
QUOTE(juzė @ 2011 06 13, 08:22)
Gal ir yra, bet kita vertus, balsu ištarti, jausmą išreiškiantys, žodžiai paties jausmo nepaneigia juk?
Ta prasme, kad negalim žinoti, kaip tam, kuris šaukia, iš tikrųjų yra. Gal jo meilė tiesiog šiek tiek kitokia.

as asmeniskai itariai ziuriu i tuos, kurie kas 5 minutes kartoja, kad myli. cia gal daigiau aistra kvepia, ne meile. as ir nesakau, kad balsu ištarti, jausmą išreiškiantys, žodžiai paneigia jausma, jokiu budu. pazystu viena buvusia porele, kurie vaiksciojo uz rankyciu susikibe, vienas kito nepaleisdami, kas kelis zingsnius po buceli, o rezultatas - nepilnus metus trukusi "meile", kuri isgaravo kaip kamparas
Atsakyti
QUOTE(juzė @ 2011 06 13, 08:02)
Aš irgi taip galvočiau, bet tokiam nuoširdžiam jausmui išjausti, ar nereikia kartais drąsos perlipti per save?
Ir ar tokiais atvejais dažnai kartojami žodžiai - jausmų prisipažinimai netampa beprasmiški?


Taip, reikia labai daug drąsos, ne kiekvienas jos tiek turi.

Visada atsimenu gerą posakį: tėvynę mylim ne žodžiais, o darbais. Tai ir su žmonėmis tas pats smile.gif Jeigu mylim darbais, žodžių jau nebereikia, tačiau ne kiekvienas ištartas "myliu" būtent tai ir reiškia. O itin dažnai tariami bet kokie žodžiai kvepia ne tik kitų, bet ir savęs įtikinėjimu/apgaudinėjimu. Na, arba perdėtu jausmingumu, kur "meilė" staiga atsiranda ir lygiai taip pat staiga išnyksta.
Atsakyti
QUOTE(mylimuke @ 2011 06 13, 13:08)
Taip, reikia labai daug drąsos, ne kiekvienas jos tiek turi.

Visada atsimenu gerą posakį: tėvynę mylim ne žodžiais, o darbais. Tai ir su žmonėmis tas pats smile.gif  Jeigu mylim darbais, žodžių jau nebereikia, tačiau ne kiekvienas ištartas "myliu" būtent tai ir reiškia. O itin dažnai tariami bet kokie žodžiai kvepia ne tik kitų, bet ir savęs įtikinėjimu/apgaudinėjimu. Na, arba perdėtu jausmingumu, kur "meilė" staiga atsiranda ir lygiai taip pat staiga išnyksta.

vot nesutiksiu niekaip. Vėlgi-meilė vaikams.
Atsakyti
QUOTE(Montekrista @ 2011 06 13, 14:22)
vot nesutiksiu niekaip. Vėlgi-meilė vaikams.


Meilė vaikams kitokia juk. Meilė vyrui/moteriai paprastai neatsiejama nuo geismo, kūniškumo, o su meile vaikams ar tėvams, draugams to nėra. Tai vienas skirtumų.
Vaikas augdamas visko dar tik mokosi, todėl kažką darydami mes paprastai įvardijam tai žodžiu (vaikas rėkia, mes įvardijam pyktį, nuoskaudą; vaikas ašaroja, mes įvardijam liūdesį, vienatvę ar netektį), tarp viso to gali būti ir meilė. Nors aš kažkodėl nemanau, kad vaikas, apgaubtas pakankamu kiekiu dėmesio, rūpesčio, auklėjimo, labai pasigestų nuolatinio kartojimo, kaip jį mylime. Tiesiog mes, tėvai, patys norime tai sakyti.
Lygiai taip pat kitiems suaugusiems (tėvams, draugams) mes būtent veiksmais parodome, kaip juos mylime, rūpinamės. Net ir būdami kitame žemės pusrutulyje mes mylimiems skambiname, klausiame, linkime - skambutis tampa "meilės" veiksmu (juk nesidomime tais, kurie mums nerūpi, o dar taip dažnai), tada tenka viską perteikt žodžiais. Tačiau šie būtų niekas, jeigu mes nebūtume patyrę meilės kita, ne žodine forma? Būtent todėl aš nesuprantu internetinių meilių, kur nematę, nebendravę, o jau myli ir svaigsta, miršta.

O kodėl tu nesutinki?
Atsakyti
vadinasi, tik dėl meilės kūniškumo kartoti myliu yra niekai smile.gif ? Man rodos esmė pats jausmas. meilė.
Atsakyti
QUOTE(Montekrista @ 2011 06 13, 15:45)
vadinasi, tik dėl meilės kūniškumo kartoti myliu yra niekai smile.gif ? Man rodos esmė pats jausmas. meilė.


Niekai kartoti yra tada, kai visa tai tėra tik žodžiai. Ir nesvarbu, vaikui, vyrui, mamai, draugui.
Atsakyti
QUOTE(mylimuke @ 2011 06 14, 01:42)
Niekai kartoti yra tada, kai visa tai tėra tik žodžiai. Ir nesvarbu, vaikui, vyrui, mamai, draugui.

tai va ko ir laukiau. smile.gif
Atsakyti