Palieka, nes pats žmogus turi kažkokių problemų su savim ir aplinka, galų gale su antra puse, kurių nenori, negali spręsti
) Juk santykiai, kokie geri bebūtų vistiek yra ir didelis laisvės apribojimas - turi derintis prie kito žmogaus (aš tai išvis linkus taip "prisiderinti", kad pamirštu, ko pati noriu, ką mėgstu ir t.t.). Taigi, prisimenu visus pamirštus draugus ir drauges, einu į kiną, teatrus, renginius - na ir kas, kad viena, taip nieks netrukdo naujoms pažintims. dar susirandu kokį naują hobį ir būūūūtinai skiriu daugybę laiko grožio procedūroms, kad jausčiaus ir būčiau pati gražiausia 
) Juk santykiai, kokie geri bebūtų vistiek yra ir didelis laisvės apribojimas - turi derintis prie kito žmogaus (aš tai išvis linkus taip "prisiderinti", kad pamirštu, ko pati noriu, ką mėgstu ir t.t.). Taigi, prisimenu visus pamirštus draugus ir drauges, einu į kiną, teatrus, renginius - na ir kas, kad viena, taip nieks netrukdo naujoms pažintims. dar susirandu kokį naują hobį ir būūūūtinai skiriu daugybę laiko grožio procedūroms, kad jausčiaus ir būčiau pati gražiausia 
Atsirado tik laiko, va to tai atsirado sočiai, tai bandysiu vaizduote, kaip tu ir sakai, panaudoti jį viskam, kam iki šiol man jo trūko ir mano planas irgi gražinti save be ribų dabar Plius visi rūbai ir taip krenta, tai reiškia, kad galiu valgyti kiek noriu ir ko noriu... tikiuosi visi numesti mano kg nuo nervų ir raminamųjų dietos užaugs jam ant subinės
dar vis tokia durna mintis, o gal telefoną pamiršo ar pametė, nu jau net nežinau ką begalvoti....dar vakar sakė kad myli.....vakare jau toks keistas buvo....čia jame manau yra problemos...
dar vis tokia durna mintis, o gal telefoną pamiršo ar pametė, nu jau net nežinau ką begalvoti....dar vakar sakė kad myli.....vakare jau toks keistas buvo....čia jame manau yra problemos...
nekenčiu savęs už visas nesamoningas savo šnekas... vis galvoju... pradžioj turbūt išvedžiau iš kantrybės už tai, kad pamačiau ką mamai rašė, paskui, kad paklausiau ar jau čia viskas (amžinas mano klausimas išvedė dar labiau iš kantrybės, tada tuo savo skambinėjimu, dar į darbą paskambinau ) Panos, kaip bijau tos vasario 1d, ką man jam pasakyti? Kaip atsiprašyti, jei jis yra labai užsispyręs žmogus
nekenčiu savęs už visas nesamoningas savo šnekas... vis galvoju... pradžioj turbūt išvedžiau iš kantrybės už tai, kad pamačiau ką mamai rašė, paskui, kad paklausiau ar jau čia viskas (amžinas mano klausimas išvedė dar labiau iš kantrybės, tada tuo savo skambinėjimu, dar į darbą paskambinau ) Panos, kaip bijau tos vasario 1d, ką man jam pasakyti? Kaip atsiprašyti, jei jis yra labai užsispyręs žmogus dabar turbūt reikia laikytis ir nerašyt kol nebūsiu lėktuve, ane? o jūs ka išsiskyrėt irgi kaltinot save kažkuom ar ne?
dabar turbūt reikia laikytis ir nerašyt kol nebūsiu lėktuve, ane? o jūs ka išsiskyrėt irgi kaltinot save kažkuom ar ne? 
vakar verkiau kaip mažas vaikas, buvau pas tėvus, tai mama apkabinusi laikė mane, negalvojau, kad taip sunku ir skaudu gali būti, tiesiog įrodžiau sau, kad čia tikrai meilė buvo, bent iš mano pusės, be šito žmogaus gyvenimas kitoks ir nžn ką daryti, juk viskas, jis nenori, tai ką man daryti su ta meile? Neįsivaizduoju,ką daryti, nes kiekviena kūno ląstelė šaukia, kad ne taip turėjo viskas būti...
