po mėnesio jau turėjau ne vieną simpatiją ir dar magistrą apsigyniau, ir galų gale sulaukiau to saldaus savimeilės paglostymo, kai po pusės metų man skambino ir į ragelį verkė, kad niekaip negali nustoti apie mane galvoti 
Kur dingo ta mergina nesuprantu... dabar esu tiesiog palaužta, nieko nenoriu, tai kodėl jisai manęs turėtų norėti? Man atrodo, kad praradau patį geriausią vyrą koks tik gali būti abt šito svieto ir jau nieko nebesutiksiu gyvenime geresnio,, na argi ne kvaila aš?
po mėnesio jau turėjau ne vieną simpatiją ir dar magistrą apsigyniau, ir galų gale sulaukiau to saldaus savimeilės paglostymo, kai po pusės metų man skambino ir į ragelį verkė, kad niekaip negali nustoti apie mane galvoti Kur dingo ta mergina nesuprantu... dabar esu tiesiog palaužta, nieko nenoriu, tai kodėl jisai manęs turėtų norėti? Man atrodo, kad praradau patį geriausią vyrą koks tik gali būti abt šito svieto ir jau nieko nebesutiksiu gyvenime geresnio,, na argi ne kvaila aš?
pažiūrėjau fotkes telefone, nesusilaikiau, atrodo va mano žmogus, ir nėra jo... et... šiaip nežiūriu, bet vat užėjo, negerai, paskui vėl naktim sapnuosiu. Reiktų visas jas paslėpti kur nors, bet nesinori visų trinti, visgi mano gyvenimo akimirkos ir labai geros akimirkos. Ką jūs darote su to žmogaus ar bendromis nuotraukomis?
pažiūrėjau fotkes telefone, nesusilaikiau, atrodo va mano žmogus, ir nėra jo... et... šiaip nežiūriu, bet vat užėjo, negerai, paskui vėl naktim sapnuosiu. Reiktų visas jas paslėpti kur nors, bet nesinori visų trinti, visgi mano gyvenimo akimirkos ir labai geros akimirkos. Ką jūs darote su to žmogaus ar bendromis nuotraukomis?
tiesiog nesikoncentruoju, o kas lb primena irgi paslepiu. Aš žinau, kad jo nepamiršiu, prisiminsiu visada, didžioji dalis draugystės man buvo tobula, mes visiems atrodėm tobula pora, aš jo niekada nepamiršiu, jis turėjo būti mano vaikučių tėvas. Tiesiog tikiuosi, kad nebeskaudės, kad nesikankinsiu, kad dar pamilsiu...
tiesiog nesikoncentruoju, o kas lb primena irgi paslepiu. Aš žinau, kad jo nepamiršiu, prisiminsiu visada, didžioji dalis draugystės man buvo tobula, mes visiems atrodėm tobula pora, aš jo niekada nepamiršiu, jis turėjo būti mano vaikučių tėvas. Tiesiog tikiuosi, kad nebeskaudės, kad nesikankinsiu, kad dar pamilsiu... Ne dėl to, kad gal jis grįš... Kai buvau studenčiokė, taip tryniau viską bet dabar... Daiktų vėlgi... na nemėtysiu neslėpsiu drabužių ir visokių kitokių buitinių smulkmenų aš suprantu, kai paaugliai draugauja ir meškučiais apsidovanoja, o čia kai jau praktiškai kuri bendrą gyvenimą. Ir žinoma, iš dalies gal ir pati nenoriu pamiršti, nes buvo graži draugystė, noriu tiesiog išmokti su tuo susitaikyti, priimti kažkaip ir gyventi toliau.
Ne dėl to, kad gal jis grįš... Kai buvau studenčiokė, taip tryniau viską bet dabar... Daiktų vėlgi... na nemėtysiu neslėpsiu drabužių ir visokių kitokių buitinių smulkmenų aš suprantu, kai paaugliai draugauja ir meškučiais apsidovanoja, o čia kai jau praktiškai kuri bendrą gyvenimą. Ir žinoma, iš dalies gal ir pati nenoriu pamiršti, nes buvo graži draugystė, noriu tiesiog išmokti su tuo susitaikyti, priimti kažkaip ir gyventi toliau.
Kažkada ir taip susidėvės, ir taip jų neliks, o kas liks, gal jau nebeaitrins tų žaizdų taip stipriai. O verkiu tai aš dėl žmogaus, kad taip atsitiko, kad kažko neišsaugojau, dėl to vat verkiu, nereikia man nei jokio daikto pamatyti. Žinai, kiekviena turim rasti savo metodą, aš jo dar ieškau. Man gal net dabar sunkiau nei pradžioje, nes tada buvo šokas, o dabar jau realiai viską suprantu, kas įvyko, jaučiu visas to pasekmes. Gal po to ateis susitaikymas.
Kažkada ir taip susidėvės, ir taip jų neliks, o kas liks, gal jau nebeaitrins tų žaizdų taip stipriai. O verkiu tai aš dėl žmogaus, kad taip atsitiko, kad kažko neišsaugojau, dėl to vat verkiu, nereikia man nei jokio daikto pamatyti. Žinai, kiekviena turim rasti savo metodą, aš jo dar ieškau. Man gal net dabar sunkiau nei pradžioje, nes tada buvo šokas, o dabar jau realiai viską suprantu, kas įvyko, jaučiu visas to pasekmes. Gal po to ateis susitaikymas.
