QUOTE
Maniškė turi kitą problemą, nežinau kaip jūsų vaikai, bet Ieva nekoncentruoja dėmesio. Net nežinau kaip paaiškinti - mokytoja ko nors klausia, jinai pirma pasako, padaro, o po to žiūri ar kiti mato kaip jinai ten daro. Rezultatas - visi jau daro kitą veiksmą, o jinai dar tą patį. Pvz. muzikoje - visi mosuoja rankomis, jinai dairosi į šalis bemosuodama, anie jau seniai ką nors kitą veikia, o maniškė vis dar mosuoja...
Smarki, gal mes truputį per daug iš savo vaikų tikimės

Aš irgi po pirmo užsiėmimo panašiai jaučiausi. Manau čia ne dėmesio problema

Jeigu tai pirma mokyklėlė, vaikui aplamai reikia susigaudyti kas čia vyksta, ką čia reikia mėgdžioti ir kodėl. Kai Ievutė supras sistemą viskas bus čiki
Dėl muzikėlės saldumo - o tai kaip jūs įsivaizduojat reikia kalbėti su vaikais? Mums tai toks meilus tonas visai tinka, nenorėčiau kad su mumis bendrautų rimtuoliškai - suaugėliškai, arba visai nebendrautų kaip dailės mokytoja

Tiesą sakant ir aš matyt tikėjausi kažkokių stebuklų, o čia vyksta paprastos pamokėlės ir tiek. Svarbiausia, kad vaikui patinka ir matosi reali nauda - dukružė traukia vakarais savos kūrybos dainuškas, pradėjo sakyti daaaug naujų žodžių, žyyymiai daugiau piešia, pati paiima kamuolį ir sportuoja, visiems pasakoja apie mokyklėlę, žodžiu super

Lankysim tiek, kiek jai bus įdomu.