pradzioj pratinau prie triuksmo,vargas buvo ir dukrytei ir man nemiegodavo nors tu ka

kai isvargdavo nuo zirzimo tai uzmigdavo bet trumpam,tada telika vis tildziau,tildziau kol visai uztyldziau iki minimumo

ir pradejau vaiksciot ant galu pirstu nes grindys kregzda o ji nuo ju pabunda

nu vienu zodziu nepripratinau kad ir kaip norejau matyt labai jautri garsams,kaip mama

as negaliu ir miegot jei kas triuksmauja ar telikas eina nei nakti nei diena tai matyt dukryte paveldejo is manes ta jautruma