Zuzu, mano nuomonė tai gal kiek kitokia, nei jūsų. Arba aš kitaip tiesiog formuluoju
Visada buvau už tai, kad negaišti jaiko nereikalingiems dalykams (maisto ruošimas, namų ruoša ir t,t) todėl šiuos dalykus stengiuosi atlikti greitai, paprastai ir to per daug nesureikšminti. Kitas dalykas, mane apskritai pykina nuolatinis skubėjimas, turėjimas "atsiskaitinėti' (turiu galvoje darbą, mokslus, parduotuves, viską) - toks vaizdas, kad esame priklausomi nuo kažkokios sistemos, kuri mažai mums ką duoda. Mėsos nevalgau nuo savo 15 gimtadienio. Nuo 10 skautauju. Gal tai ir išaugino manyje labai didelę antipatiją tokiems dalykams kaip perdėtas karjeros (o gal net tiksliau būtent pinigų, materialinės gerovės) siekimas, noras būti kažkuom pirmesmiu ir t.t. Negaliu pernešti automobilių, parduotuvių, grafikų (bendrąja prasme) ir visko, kas yra susiję su civilizacija blogąja prasme. Niekada neturėjau automobilio, ir , manau, niekada neturėsiu, nes tai yra nei sveika, nei faina (kokia prasmė pusvalandį praleisti kamščiuose?), nesilankau pas gydytojus (išskyrus porą atvejų, kada lūžus kaului reikėjo šviesti), tikiuosi, niekada neteks imti paskolos banke ar dar ko panašaus. Grįžtant prie skautavimo. Tik ten išmokau, kad viskas gali būti paprasčiau: kad puodai išsiplauna su žvyru, o plaukai - su vandeniu, kad miške yra ir grybų, ir uogų (visai kaip parduotuvėje, tik čia jie natūralūs, sveiki), kad valgyti galima pasigaminti ant laužo,kad kvėpuoti grynu oru yra saugu ir naudinga, kad gamta turi milijoną būdų mums padėti, o mes kažkodėl ją tik nuodyjam ir naikinam, kad diena pasidaro prasminga ne nusipirkus suknelę ar batelius, o tada, kai kasnors nusišypso po sunkios dienos. Ką noriu tuo pasakyti? Išmokau neskubėti ir atkreipti dėmesį į svarbesnius dalykus. Nežiūriu teliko, nevalgau pusfabrikačių, nemaitinu parduotuvių (žinoma, perkuosi rūbų, tačiau mano spintos neperkrautos, kaip kitų pažįstamų - aš turiu tik tai, ko man labai reikia), nenaudoju kremų ir dažų ant savęs, ir beveik viską galiu pasidaryti pati (ir rūbus galiu pasisiūti, ir nusimegzti ir nusivelti ir veidą nušalusį pasigydyt be chemijos ir t.t.t.t.). Ką noriu pasakyti šituom ilgu tekstu apie maistą? Valgau tai, kas sveika ir naudinga, kartais tai, kas tik skanu. Mano maistas yra gal 60proc gyvas, bet aš maitinuosi ir troškiniais, ir kepu pyragą (be kiaušinių) ir sriubas verdu ir t.t., jei to noriu. Bet niekada neperku to, kas yra perdirbta milijoną kartų nuo savo natūralios būsenos - nei karvių nei jų pieno (nes tokio gyvulio kaip karvė, nei dievas nei gamta nesukūrė), nei žuvies, nei mėsos, nei kiaušinių. Ir tai yra intuicija. O ne vargas, baimės, išsikalinėjimas ir t.t.
O kai turėsiu vaikų (manau, iš to, ką parašiau aišku, kad jų dar neturiu), elgsiuosi vėlgi pagal savo intuiciją. Niekada vaiko nemaitinsiu tuom, kuo netikiu, bet niekada nedrausiu ar nebarsiu, jei sužinosiu, kad vaikas valgė čipsų tarkim. Kiekvienas renkasi pats. Tik pats geriausiai ir jaučia, kaip jam gerai. Netikiu jokiomis kraujo grupėmis (pvz mano pirma, turėčiau būti mėsėdė ir valgyti tik mėsą, MB, beje, irgi), dietomis ar daktarais. Tikiu savimi ir savo intuicija. Va
