Gimdžiau ir su epidūriniu, ir be!

ramiai isbrauk epidurine ir spinaline nejautra is galimybiu saraso ir atidziai pasidomek naturaliomis alternatyvomis sekmes

as tik uz epidura!!!!!!!!!! Praejo tie laikai, kai reikia draskitis, kenteti skausmu. Aisku, jai viskas greitai atsidaris tai nekas epiduro nedaris.

gimdziau be epidiuro, nes nebuvo laiko jam: 5cm jau buvo prasivere..kaip kita kart darysiu nezinau, priklausys nuo nestyumo ir kaip gimdymas prasides bet apsidraust reiketu ir susitart kad noresi epidiuro,si karta as uzsiminiau, bet man gydytoja sake kad neprireiks, taip ir buvo

Gimdziau be epiduro. beje, dabar pagalvojus, o juk to epiduro metu kazkaip su adata i stubura tuos vaistus suleidzia. Brrr, net nupurto, pagalvojus.

Neseniai per tv ziurejau laida, kurioje izymios Danijos moterys kalbejo apie savo gimdymus. Ypatingai istrigo vienos aktores pasakojimas apie savo gimdyma. Be epiduro. Ji sake, kad kai iskente visa skausma, kuri ta diena jai buvo lemta iskesti, jautesi taip, tartum butu ka tik nuvertusi kalnus, galvojo kad jau nuo dabar jai nebebaisu NIEKAS. Jeigu jau visa tai iskentejo, tai viskas jai iveikiama, nera kliuciu, kurios ja sustabdytu, ar neleistu siekti savo tikslo. Ji juokdamasi sake: duokit man dabar visokias skyrybas su vyrais, depresijas, sunkumus darbe ir t.t.- nebijau nieko, nes PATI iveikiau savo skausma, ir dar koki skausma...
Ir visa tai man istrigo prisiminus, kad ir as pati panasiai masciau po gimdymo, praejus keletui minuciu, sededama ant gimdymo stalo, su dukryte ant ranku. Fantastiskas jausmas...

Na va, dabar galiu ir aš pasisakyti šia tema: pirmąjį gimdžiau su epidūru, o antrąją natūraliai

Trečią kartą gimdyčiau tik natūraliai, nes:

* su epidūru visai negalėjau kontroliuoti savo gimdymo;
* su epidūru nejaučiau stangų, sunkiai sekėsi stumti (tą dariau tik pagal akušerės nurodymus);
* po epidūro sunkiai atsigavau, išlipus iš lovos svaigo galva, silpna buvo.. Atsikėliau tik po kelių valandų po gimdymo, o gimdžius natūraliai galėjau iškart lipt nuo gimdymo stalo ir eiti, jaučiausi kaip negimdžiusi
* nustojus veikti epidūrui (apie 8-9 cm) sąrėmiai buvo labai skausmingi, o natūraliai iki 10 cm visai pakenčiami - matyt organizmas natūraliai skausmą slopino .
* su epidūru stūmiau virš 30 min., o natūraliai tik 15 min, nes viską labai gerai jaučiau ir galėjau kontroliuoti.
* emociškai daug geriau jaučiausi gimdydama be epidūro
* natūraliai labai patiko jausti kaip mažylė skinasi kelią į šį pasaulį, jaučiau kaip galvytė gimsta, kaip kūnelis, o su epidūru to neteko patirti
* su epidūru negalėjau vaikščioti po gimdyklą, turėjau gulėti lovoje, o natūraliai tai vaikštinėjau, ant kamuolio sėdėjau ir tai palengvino mano gimdymą

Nu seip as pritariu tau is dalies.Tikrai pati negali saves kontroliuoti,kai veze po gimdymo i palata,tai viska maciau kaip per sapna,net gydytojos neatsiminiau,kuri formino dokumentus Bet kas liecia skausma,tai tikrai lengviau gimdyt su epiduru.Labai noriu antra be epiduro gimdyt,nes gali buti kad del to ir mazylio nemaitinau Skaiciau straipsni apie tai.Nezinau kaip cia seksis,bet teks pasistenkt

Atvaziavus i gimdykla buvau tvirtai nusistacius - epidiuro man nereiks, bet kai nuleido vandenis ir isivaziavo saremiai kas 2-3min, tai pradejau burbet kad Melnikaite nebusiu ir kanciu nekesiu, medalio niekas uz tai nedalina. Pasikvieciau anesteziologe. Paaiskejo kad kraivas mano stuburas butent toj vietoj kur reikia daryti epidiurine nejautra. Pats durimas su adata - nieko ten baisaus, nieko nematai, jauti tik kaip nuskausmina ta vieta, daugiau jokio nemalonaus jausmo. Pakabino slangike per peti, nuskausmino. GERA. Iskarto labai susvaigo galva, pasakiau anesteziologei, pastate kazkokia laseline, visi svaiguliai praejo. Po keletos minuciu pradejau jaust saremius desinej pusej, vis stipriau ir stipriau. Kaire nuskausminta, desine skauda, viskas del to nelemto kreivo stuburo. Anesteziologe dar karta suleido vaistu , kaires visai nejauciu, desinej baisinis skausmas. Jau ir duju gavau, bet vistiek beprotiskas skausmas. Trecia karta anesteziologe siek tiek istrauke kateteri is stuburo (kiek pamenu turi but apie 3cm, paliko tik 1cm). Ir ka mano issvajotas epidiuras suveike. Guliu rojus, stebuklas, geris, matau kaip susitraukineja pilvas, bet nejauciu jokio skausmo. Po poros valandu vel pradejau jausti saremius. Gydytojas sako jeigu bus like pora centimetru niekas tau nebeleis vaistu, nes neisstumsi. Apziuri - 10cm! Saremiai OHOHO, vaikas neisistates, reikejo klupeti kad vaikas isistatytu Klupojau gera pusvalandi, po to isstumiau per 3 saremius ~12min. Negaliu pasakyt kas butu jeigu buciau nepailsejus. Tiek kad po gimdymo nejauciau jokio galvos svaigimo, jauciau kaip kudikis juda link finiso, kai vaikuti paeme sverti matuoti apziureti, pati atsistojau, persirengiau, pati parejau i palata, pati vaiksciojau, visa gimdyma prisimenu nuo a iki z, su dievais nekalbejau. Po gimdymo jokio nugaros skausmo, ar kitu komplikaciju nejauciau. Cia turbut viskas priklauso nuo organizmo, nuo to kas daro epidiura, galu gale nuo to kas priimineja gimdyma. Tik epidiuro deka labai noriu vel gimdyt, kad ir dabar eiciau ir gimdyciau, tik bijau kad vel iskarto nesuveiks Mano galva tam kas isrado epidiura reik nobelio premija duot

Aš abu vaikus gimdžiau natūraliai, trečią irgi ruošiuosi gimdyti natūraliai. Pirmas buvo labai sunkus ir skausmingas, nes skatino, vandenys nubėgo, kaklelis neatsidarinėjo, tai apie epidūrą net pagalvoti neleido. Antrą kai gimdžiau labai greitai viskas įvyko, tai irgi net nespėjau pagalvoti, o kai gims trečias, tai vyras sakė, kad pats priims kūdikį Aikšu, čia juokais. Bet gimdysiu, jeigu be komplikacijų, pati.

labai man patiko Germantes ispudziai ir pasakojimas. Ir as labai panasiai jauciausi! kai sakote, ne melnikaiciu laikai ir medalio neduoda - pamastykit. Juk kiekvienas gyvenimo dziaugmas ateina per skausma, per netekti, per pakentejima, laukima... Ir kuo didesnis tas skausmas - tuo didesnis dziaugsmas. Net chemiskai tai irodyta.
Todel sakau tvirtai tikedama - dziugesys pagimdzius vaika be nuskausminimo yra tikras MEDALIS. Dovana sau ir vaikui. Didziausia laime. Nesakau, kad nusiskausminusiuju laime mazesne. Bet ji tikrai kitokia. Ir as renkuosi ta pirmaja. Nes ta diena, iki dabar, visa gyvenima - nebebijau nieko. Gimdymo skausmas mane labai praturtino ir pakeite. Nebandysiu nuo begti ateityje.

Visoms linkiu savos laimes ir savo skausmo... jie vaiksto poromis.

Labas vakaras. Kiek žinau, geriau vaikui yra gimdyti be epidurinės nejautros - gaminasi daugiau natūralių nuskausminančių, kurie per placentą patenka vaikiukui. Bet.. aš bijau, kad neišlaikysiu, kad esu pernelyg didelė egoistė ir skausmo neiškęsiu. Jau vien prisiminus mėnesinių skausmus "saldu" darosi. O gimdymo skausmas gerokai stipresnis. Na.. bet viską reikia palikti ateičiai ir tikėtis geriausio

Pirma gimdziau naturaliai.Zodziu,stogas vaziavo.Antraja gimdziau Londone.Cia jie uz naturalu gimdyma.Dave pakviepuoti linksminanciu duju.Buvo SUPERRRRRRRRRR!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!Skausmas jautesi kaip per migla,o ir istikruju suimdavo juokas.Dabar net smagu prisiminti.

Man zalioje jaunysteje per menesines mama kartais greitaja kviesdavo, nes pora kartu is skausmo buvau beveik praradusi samone. Paskui isnyko tie skausmai. Dar, mano nuomone, labai svarbu nusiteikimas