Sugrįžau po kelionių (aj kokia čia kelionė, apie 50km vienan galan), ateinu pasipasakot savo nuotykių. Netoli, bet vistiek tenka pavažiuot ten, kur visi lekia, o fūrų vairuotojų tikrai debilavotų yra. Jei matai kad priešais mašina atvaro, o aš labai į šoną nesitraukiu tai nafik lenkt. 
tik streso priduoda tokie, ta fūra kol pravažiuoja tokia ilga, tik žiūrėk kad į šoną neįbombintum. 
Ir nešiojimas truputį jaučiasi kai pralekia, nors mano auto ir nėra mažytė. Bet nieko, dažniau važinėčiau, priprasčiau.Daugiau nuotykių turėjau su auto tvarkymu. Sutvarkė jau man važiuoklę vienas meistras, tepalai pakeisti ir pan. tik spidas neveikė. Tėvai būtinai užsimanė, kad su veikiančiu važinėčiau. Na nuvariau pas elektrikus, palikau, po kelių valandų skambina pasiimt. Nukulniuoju, pasiimu, išvarau į kelią - spidas nerodo. Atgal
Kol apsisukau, rodo. Atvarau, sakau vistiek nerodo. Pakėlė aukštai mano renuką, ištikrino, sako daviklis streikuoja. Vėl palikau. Šiand vėl variau pasiimt, atrodo, pataisė. Tikiuosi dbr ilgai nereikės su meistrais sveikintis. Pabelskim į medį. Plies žiedu kai daugiau važinėjau, buvau įkirtus į kokią juostą iš karto atsistot, kad nereikėtų makaluotis (važinėdavau iš vilijampolės į centrą ir atgal). Ten jei teisingai pasirenki juostą tai labai lengva pravažiuot, tereikia sekt kelio žyėjimą, nes juostos vingiuoja.
O benzinas jau visur brangus..
