Apie supratimą šiandien buvo labai geras skaitalas lrytas.lt. Įdėsiu tik esmę, kuri, bent jau man pasirodė, kaip pirštu į akį
**
Sveiki gyvi, p. Rapolai,
Kodėl Jūs pradėjote mane tujinti?

Keletas laiškelių ir pasiūlymas suvilioti - dar ne priežastis familiarumui, kad ir koks žavus (kaip Jūs pats teigiate) ir protingas bei geidžiamiausias vyras Lietuvoje būtumėte. Moteris pirmoji turi pasiūlyti bendravimo lygį, vyras gali sutikti arba ne. Nejaugi Jūsų protingoji galva nesutalpino kruopelės etiketo?
Atrodo, esi protingas, o klausinėji tokių elementarių dalykų. Kodėl moterys išduoda, kodėl jos meluoja? Štai kartais suartėja mergina su vyru kokiam nors vakarėlyje. Ir kas be ko - praleidžia kartu naktį. Atrodo, viskas taip ir baigtųsi prisiminimu apie nuotykį. Tai kad ne.
Iš tikrųjų būna susitikimų, kuriuos ne tik atsimeni, bet kurių ir ilgiesi. Ir tai paneigia paplitusią mintį, jog moteriai reikia pastovumo ir saugumo. Pastovus ir saugus vyras - štai jis: namuose sėdi kaip koks padišachas ant sofutės. Ir dar televizorių žiūri. O ji vis svajoja apie tą eržilą, su kuriuo praleido nepamirštamą kaip penki saliutai naktį.
Merginos - jautrios būtybės, todėl visai nenuostabu, kad suvirpa jų širdis gatvėje pamačius pažįstamą figūrą ar tos pačios markės automobilį.
Moteriai santykiai su vyru yra greičiau ne faktas, o nuolatinis kūrimas, procesas. Moters netenkina joks santykis, jei jame nėra judėjimo, aiškinimosi, susidūrimo, jei viskas žinoma ir suprantama. Net vanduo nejudėdamas užpelkėja. O ką kalbėti apie moterį. Rapolai, negi Jūs manote, kad kuri nors iš mūsų norėtų tapti pelkių kikimara?
Beje, nereikia kaltinti vyrų, kad jie santykių srityje yra negabūs kaip kokie gorilos, norėdami bananą numušti lazda. Mes pačios, moterys, santykius mėgstame išaiškinti ir padaryti suprantamus. Kitaip tariant, iš proceso padarome užbaigtą faktą.
Brangusis, reikia mums rimtai pakalbėti. Kokie mūsų santykiai. Kas mes? - klausia vyro moteris, naiviai vartydama akutes. Ir vyras, norėdamas įtikti, kaip koks avinas pats įlenda į skerdyklą.
Draugužiai mes, teigia neapsispręsdamas, ir mergina pati nusprendžia, kad jis yra nuobodus, neįdomus, o lovoje neišradingas ir neužvedantis. Ir visai nesvarbu, kad jūs stengėtės daugiau nei koks šachtininkas Donbaso rūdynuose.
Aistringi meilužiai mes, - sako jis šelmiškai. Moteris tokios padėties negali pakęsti tai juk pats tikriausias pasikėsinimas į jos garbę ir orumą, todėl natūralu, kad ji ima ilgėtis šeimos ir pastovumo.
Vyras su žmona mes, - ir moteris
Aišku, ne iš karto, bet paslapčia, gal net sau nepripažindama, pradeda galvoti apie susitikimą su tokiu viliojančiu nepažįstamuoju.
Tu mano mūza, - gali pabandyti išsisukti gudresnis vyriokas. Tačiau jau nuo kitos dienos moteris pradės daryti viską, kad vyrui atrodytų kaip kita graikų mitologijos būtybė pabaisa Gorgonė, nuo kurios žvilgsnio suakmenėjama.
Nuo to, kas užbaigta ir aišku, moteris instinktyviai ima bėgti į ten, kur nežinoma ir neužbaigta. Tokios jau mes, moterys, esame. Ir nenuostabu - juk moteris yra ne santykių vartotoja kaip vyras. Ji aukštesnė - ji yra santykių kūrėja. Ar dabar ką nors daugiau supratote, pone Rapolai?
Prisipažinsiu, nelabai. Nebent tai, kad kaip merginos nuspręs, taip ir bus. Ir nieko čia vaikinas pakeisti negali. Tad kas mums, vyrams, belieka? Tik pasitikėti merginomis, nes juk viskas jų rankose.