

Mes esam Super Mylimiausios. Dalis iš mūsų jau planuoja tekėtuves 2009-09-09 -iki to laiko belieka tik gerą vyrą susirasti.

1. keičiam darbą
2. kažką sportuojam
3. metam rūkyti
4. Einam į kokius nors kursus- kas į vairavimo, kas į kalbų ir t.t.
5. lankomės dažniau kokiuose nors renginiuose? gi namie sėdint niekas neišvys tokių talentų

6. padarom meetą ir aptariam tolimesnę keitimosi strategiją

7. Gal dar pro parduotuves prasinešam- atnaujinam garderobą. Neisim juk į renginius senais džinsais

8. Kiekvieną dieną praktikuojam pozityvizmą ir nenustojam šypsotis

9. Surengt koncertėlį,kad abzoryte parodytų ka išmoko gitaros kursuose
10. Domėtis kuria nors sritimi.

11. Nebeatidėlioti ir pradėti įgyvendinti didžiuosius savo svajonių sąrašus!
12. Pradėti eiti anksčiau miegoti, kad būtume žvalios, malonios, besišypsančios, pailsėjusios ir švyytinčios
13. Nustoti galvoti apie praeitį!
14. susitvarkyti namus taip, kad juose būtų geeera gyventi
15. Nepaminti Super Mylimiausių statuso

16. Atsikratyti kuo daigiau baimiu
17. Neprisigalvoti to ko nėra

P.S. Punktų sąrašą visas kviečiam pildyti

Šios temos dalyvių motto: Jei nori tokio gyvenimo, kokio niekada neturėjai, pradėk daryti tai, ko niekada nedarei

Faktas kaip blynas: visos mes nerealios ir blogos dienos būna tam, kad įvertintumėm geras

Kartais mes skaitome tokias knygas kaip:
"Brigitos Džons dienoraštis"
Vyrai kilę iš Marso, moterys - iš Veneros
Kas paėmė mano sūrį?
Jūsų pasamonės galia
"Menas mylėti"
"Greitasis maistas sielai"
"Lengvas būdas mesti rūkyti" (Turim ir lietuvišką versiją)
"Ar jis yra TAS tikrasis"
"Kalba Senolės. Galios pažadinimas."
P.P.S. Knygų sąrašą taip pat kviečiam pildyti

Senosios temos randamos čia:
I dalis
II dalis
III dalis
IV dalis
V dalis
VI dalis
VII dalis
VIII dalis
IX dalis
X dalis
XI dalis
Pavargusiems laukti
Kodėl Tu stovi už visų, mano Mylimasis, ir jų šešėlyje slepies? Jie stumdo Tave, praeina dulkinu keliu ir visiškai Tavęs nepaiso. Aš laukiu čia vargingas valandas, dėliodama Tau skirtas dovanas, tačiau praeiviai nuolatos ateina ir vieną po kitos gėles pasiima. Mano pintinė jau beveik tuščia.
Praėjo rytmetis, praėjo ir vidudienis. Jau mano akys merkias vakaro šešėliuos. Žmonės, eidami namo, pažvelgia į mane ir šypsosi, o aš degu iš gėdos. Sėdžiu tartum elgetaujanti mergaitė, ant veido užsitraukusi skarelę. Kada jie klausia, ko man reikia, akis nuleidžiu ir nieko jiems neatsakau.
O kaip galiu jiems pasakyti, kad laukiu čia Tavęs, kad Tu ateiti pažadėjai. Kaip galiu prabilt iš gėdos, kad skurdas visas mano kraitis. Tačiau širdies gelmėj didžiuojuos tuo skurdu.
Aš sėdžiu ant žolės, žiūriu į dangų ir svajoju apie Tavo atėjimo spindesį visi žibintai suliepsnoja, auksinės vėliavėlės plazda virš Tavojo vežimo, o žmonės prie kelio stovi, iš nuostabos netekę žado, matydami, kaip išlipi Tu iš vežimo pakelt manęs iš dulkių ir šalia savęs pasisodinti nuplyšusią mergaitę elgetą, virpančią iš gėdos ir puikybės, kaip vijoklį vasaros vėjuje.
Bet laikas bėga, o Tavo ratų bildesio vis negirdėti. Daug eisenų, triukšmingų, šūkaujančių ir puošnių praeina pro mane. Nejau tik Tu tylus stovėsi jų šešėlyje? Nejau tik aš viena raudosiu, laukdama Tavęs, ir savo širdį alinsiu beprasmiu ilgesiu?
Rabindranatas Tagorė

Jei vietoje galbūt sakysite tikriausiai...
... tai ir pačios nustebsite, kiek daug galite pasiekti!
Papildykite mane, jei ką nors užmiršau

